pusiauskardis

2 pusiáuskardis, -ė adj. (1) K; R317 žr. pusiauskardas: Pusiáuskardžiai miltai KII170. Pusiáuskardžiai grūdai Lk. Parvežė pusiáuskardžius miltus Pc. pusiáuskardžiai adv.; MŽ, K: Grūdus kiaulėm reikėjo sumalti pusiáuskardžiai Pc. Kruopom i[r] nereikia smulkiai malt: parvarei pusiáuskardžiai, girnas pakėlęs, i[r] gerai Bsg. ║ stambiai sukapotas.

pusiáuskardžiai adv.: Kriučkus supjausto pusiáuskardžiai i[r] duoda kiaulium Ar. Pusiauskardžiai sukapojai burokus, nė kiaulės neės Srv.